Pasaulyje yra kultūrų, pavyzdžiui Afrikos, Amerikos čiabuvių (indėnų) ar Indonezijos, kuriose ritmas yra svarbiausias, o kartais ir vienintelis muzikos elementas. Vis dar egzistuoja ir tokios tradicijos, kur ritmas gali būti susietas su įvairiais ritualiniais, sakraliniais ar filosofiniais reiškiniais. Tuo tarpu vakarų muzikoje gan įprasta ritmą įsprausti į takto rėmus ir naudoti kaip akompanimentą kitiems faktūros elementams.

Plačiąja prasme ritmas yra ir išraiškos priemonė, apimanti tokias sąvokas kaip greitis, pulsas, metras, atlikimo maniera (pavyzdžiui, svingas), pauzės ar akcentai. Šių priemonių pakanka ne tik pakeisti kūrinio nuotaiką, būsenas ar įtampą, bet ir visą stilių. Pavyzdžiui, atsisakius svingo manieros ir pagreitinus bliuzą, suskambėtų rokenrolas, o šiek tiek pakoregavus menueto ritmiką – valsas.


   Kodėl, jūsų nuomone, vieni ritmai priverčia šokti, o kiti ne?