Tai toks kūrybos būdas, kai kompozicijoje panaudojama ankščiau, nebūtinai to paties autoriaus, sukurta muzikinė medžiaga. Gali būti įvairūs ritminiai akompanimentai, harmoninės slinktys, trumpos melodijos ir t.t. Žinoma, taip komponuojant atsiranda originalumo stokos ir plagijavimo grėsmė, tačiau išradingais sprendimais to galima ir išvengti.

Šis būdas žinomas ir naudojamas jau nuo seniausių laikų. Jis padeda pagreitinti kūrybą, be to, yra vienas iš nedaugelio būdų, leidžiančių muziką kurti realiame laike. Dėl pastarosios priežasties jis yra tiesiog nepamainomas didžėjų ir labai svarbus džiazo muzikantų kūryboje.

Šiandien „muzikiniai pusgaminiai“ yra atskiras verslas. O didžiausią šios produkcijos paklausą sukuria multimedijos, reklamos ir žaidimų kūrėjai.


   Kokiose, jūsų nuomone, situacijose „pusgaminius“ naudoja šių dienų rimtosios muzikos kūrėjai?