Lietuvoje egzistuoja visų tipų orkestrai, kai kurie iš jų – net labai aukšto techninio ir meninio lygio. Yra daug gerų, net tarptautinį pripažinimą pelniusių, chorų. Turime po keletą senosios ar šiuolaikinės muzikos, kiek daugiau tradicinių sudėčių ar džiazo ansamblių, ir, žinoma, nemažai liaudies kapelų bei folkloro kolektyvų. Lyginant su ankstesniais dešimtmečiais, pastebimai sumažėjo populiariosios muzikos grupių, bet gerokai padaugėjo dainuojančių solistų..

Taigi, Lietuvoje yra nemažai atlikėjų. Pagal tai, kokią muziką jie atlieka, galima spręsti apie jų pajėgumus, požiūrį į kūrybą bei klausytoją. Tačiau Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ryškėja viena tendencija. Atlikėjai, pernelyg pataikaudami publikos skoniui, linksta prie populiarių kūrinių atlikimo. Todėl mažėja tokių koncertų, kuriuose jie galėtų tinkamai atsiskleisti ir klausytojui suteikti kokybiško kultūrinio bei dvasinio peno.


   Kas, jūsų nuomone, nulemia ilgą ir sėkmingą atlikėjų muzikinę karjerą?