Forma – tai trečias kriterijus, būdingas visiems meno kūriniams. Ji ne tik „įrėmina“ užbaigtą kūrinį, bet ir padeda perteikti jo dramaturgiją. Jei tai atliekama meistriškai, kūrinys įgauna papildomos meninės vertės. Kai kuriuose kūriniuose, pavyzdžiui, taikomosios dailės ar architektūros, dramaturgija nėra svarbiausia, bet tuomet dėmesys sutelkiamas į kūrinio kompoziciją, kuri, vėlgi, yra išdėstoma konkrečioje formoje. Muzikos kūryboje svarbu viskas – ir kompozicija, ir dramaturgija, ir pati forma kaip kūrinio „rėmas“, nes muzika yra menas laike, o suvokti laiką be tam tikrų atskaitos taškų yra neįmanoma. Muzikos kūrinių forma gali būti griežta, laisva ar net atvira – meniškumui tai didelės įtakos neturi, tačiau ji leidžia lengviau suvokti ir įvertinti kūrinio turinį.


   Kaip manote, ką iš tikrųjų reiškia posakis „nėra turinio be formos ir nėra formos be turinio“?