Šiandien Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pastebima tendencija, kad muzika vis rečiau vertinama kaip menas. Kad taip atsitiks, buvo galima numatyti jau tada, kai ėmė plisti internetas, įvairios technologijos, kompiuteriniai žaidimai, atsirado didieji prekybos ir pramogų centrai. Kai kuriose vakarų šalyse įvairios muzikinės institucijos, įžvelgdamos šias problemas, ėmėsi efektyvių veiksmų, skatinančių susidomėjimą rimtąja muzika ir į koncertų sales pritraukiančių kuo daugiau tokios muzikos klausytojų. Ypač daug dėmesio skiriama jaunimui ir mažiesiems klausytojams. Tuo tarpu Lietuvoje tokia praktika rečiau pastebima, todėl palaipsniui mažėja ir meniškos muzikos poreikis, o kompozitoriams, norint išgyventi iš kūrybos, tenka kurti mažiau vertingą, bet geriau parduodamą muziką. Žinoma, išimčių yra, tačiau vertingiausi lietuvių autorių kūriniai tėvynėje atliekami gan retai, o jų pasiklausyti ateina siaura suinteresuotų žmonių bendruomenė.


   Kaip manote, kas sužadina domėjimąsi menu?