Nuomonės formavimui XIX ir iš dalies XX amžiuje Europoje ypač didelės įtakos turėjo muzikos kritikai. Vieni aršiai gynė tradicijas, išjuokdami bet kokį autorių ar atlikėjų nukrypimą nuo normos, o kiti tokius novatorius šlovino. Į kritikos mūšį kartais įsiveldavo ir kritikuojami menininkai, tačiau tašką visuomet padėdavo publika, galėdavusi net nušvilpti pasirodymą.

Šiandien kritikai ir publika yra daug tolerantiškesni bei demokratiškesni, o nuomonę daugiausiai formuoja masinio informavimo priemonės, taip pat ir prodiuseriai, nuolat pabrėžiantys savo globojamų atlikėjų išskirtinumą, kuris nebūtinai susijęs su muzikavimu. Kartais prodiuseriams net priekaištaujama, kad jie bruka pigią produkciją, žlugdo talentus ar karalienėmis paverčia nevertas jomis tapti pelenes. Tačiau realybė tokia, kad daugelis nori būtent pigios prekės ir vilties suteikiančios pasakos.


   Kaip manote, kokie yra teigiami nuomonės formavimo aspektai?