PRAMOGINĖ ŠOKIO FUNKCIJA

Pramoginė šokio funkcija atsirado ankstyvųjų primityviųjų bendruomenių laikais tada, kai religinių ritualų, apeigų šokiai palaipsniui prarado pirminę reikšmę ir perėjo į pramoginius šokius, skirtus liaudžiai linksmintis, susipažinti, bendrauti ir atlikti kitus socialinius veiksmus. Tada ir pradėjo formuotis liaudies šokio žanras, kuris vėliau dar labiau išsigrynino ir susiformavo pramoginiai šokiai, kai kur vadinami socialiniais šokiais (ang. social dance). Socialiniams šokiams priskiriami tie šokiai, kurie skirti dalyvauti, o ne žiūrėti, pavyzdžiui, liaudies šokiai, gatvės šokiai, linijiniai šokiai ir kt. Aišku, smagu juos ir žiūrėti, tačiau tam reikia tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, paprasti stilizuoti, išplėtoti, pritaikyti scenai liaudies šokiai tampa sudėtingesni, juos ne taip lengva išmokti, todėl juos įdomiau stebėti. Panašiai yra ir su kitais šokiais. Pramoginė šokio funkcija dar įgavo ir savų pakraipų, iš kurių reikšmingiausia yra terapinė.