Istorinio šokio žanras (kai kuriuose šaltiniuose vadinamas socialiniais arba senoviniu šokiais) apima Vakarų Europos šokius, šoktus nuo viduramžių iki romantizmo epochos laikų. Šokių manierą, judesius lėmė tam tikro meto apranga, aksesuarai, etiketas. Daugiasluoksniai moterų sijonai, pirštinės, vėduoklės, vyrų nešiojamos špagos, skrybėlės, valstiečių klumpės, medpadžiai – visa tai darė įtaką šokiams,
šokiams, todėl, keičiantis aprangai, kito ir šokiai. Iš sunkių ir lėtų jie virto lengvais ir greitais, iš šokamų grupėse (rate, linijose) perėjo į porinius šokius, šokama glaudžiai susikabinus.
VIDURAMŽIŲ ŠOKIAI –
BRANLIAI, rigodonas, burė daugiausia šokami
valstiečių bei amatininkų ir
BASDANSAI, šokami aukštuomenės dvaruose V-XV amžiuje.
RENESANSO ŠOKIAI –
PAVANA, galjarda, branliai buvo populiarūs XV-XVI amžiuje.
BAROKO ŠOKIAI –
MENUETAS, sarabanda, kurantė, gavotas, kontradansai buvo šokami XVII-XVIII amžiuje.
ROMANTIZMO ŠOKIAI – valsas, polka, mazurka, kadriliai karaliavo XIX amžiuje.
Lietuvoje yra keletas kolektyvų, puoselėjančių istorinius šokius: senosios muzikos ir šokio ansamblis „Banchetto musicale“, įkurtas 1986 metais Vilniuje,
senosios muzikos ir šokio trupė „Festa cortese“, įsikūrusi 1999 metais Vilniuje, senosios muzikos ir šokio ansamblis „Alta danza“ Vilniuje, Klaipėdos universiteto
istorinio šokio kolektyvas „Saltanda“, Anykščių kultūros centro istorinio šokio studija „Baltoji Pavana“ ir kiti.
Didžiausias senosios muzikos ir šokio renginys Lietuvoje – tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“,
rengiamas Vilniuje kasmet nuo 1989 metų.