ISTORINIS ŠOKIS

Istorinio šokio žanras (kai kuriuose šaltiniuose vadinamas socialiniais arba senoviniu šokiais) apima Vakarų Europos šokius, šoktus nuo viduramžių iki romantizmo epochos laikų. Šokių manierą, judesius lėmė tam tikro meto apranga, aksesuarai, etiketas. Daugiasluoksniai moterų sijonai, pirštinės, vėduoklės, vyrų nešiojamos špagos, skrybėlės, valstiečių klumpės, medpadžiai – visa tai darė įtaką šokiams, šokiams, todėl, keičiantis aprangai, kito ir šokiai. Iš sunkių ir lėtų jie virto lengvais ir greitais, iš šokamų grupėse (rate, linijose) perėjo į porinius šokius, šokama glaudžiai susikabinus.

VIDURAMŽIŲ ŠOKIAIBRANLIAI, rigodonas, burė daugiausia šokami valstiečių bei amatininkų ir BASDANSAI, šokami aukštuomenės dvaruose V-XV amžiuje.

RENESANSO ŠOKIAIPAVANA, galjarda, branliai buvo populiarūs XV-XVI amžiuje.

BAROKO ŠOKIAIMENUETAS, sarabanda, kurantė, gavotas, kontradansai buvo šokami XVII-XVIII amžiuje.

ROMANTIZMO ŠOKIAI – valsas, polka, mazurka, kadriliai karaliavo XIX amžiuje.

Lietuvoje yra keletas kolektyvų, puoselėjančių istorinius šokius: senosios muzikos ir šokio ansamblis „Banchetto musicale“, įkurtas 1986 metais Vilniuje, senosios muzikos ir šokio trupė „Festa cortese“, įsikūrusi 1999 metais Vilniuje, senosios muzikos ir šokio ansamblis „Alta danza“ Vilniuje, Klaipėdos universiteto istorinio šokio kolektyvas „Saltanda“, Anykščių kultūros centro istorinio šokio studija „Baltoji Pavana“ ir kiti.

Didžiausias senosios muzikos ir šokio renginys Lietuvoje – tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, rengiamas Vilniuje kasmet nuo 1989 metų.