FOLKLORINIS IR SCENINIS STILIAI

Sceniniai šokiai – tai folkloriniai šokiai pritaikyti scenai, išplėtoti ir stilizuoti. Jie skirti žiūrėjimui. Folkloriniai šokiai yra skirti šokimui, todėl jų formos paprastos, žingsniai nesudėtingi, galima lengvai išmokti per kelias minutes įsijungus į bendrą šokančiųjų būrį kokioje nors vakaronėje. Pirmą kartą lietuvišką folklorinį šokį „Suktinis“ scenai pritaikė kompozitorius Mikas Petrauskas ir jis 1903 metais Peterburge (Rusija) buvo pašoktas scenoje. 1905 metais Kretingoje ratelis „Aguonėlė“ buvo atliktas scenoje, nors specialiai ir netaikytas scenai, bet jį stebėjo žiūrovai. Todėl ši data laikoma lietuviško sceninio šokio gimtadieniu.

Šokių pavyzdžiai:
                              

UŽDUOTYS

LIETUVIŲ LIAUDIES ŽAIDIMŲ ELEMENTAI ŠOKYJE
ŽYMIAUSI SCENINIO IR FOLKLORINIO ŠOKIO KOLEKTYVAI
ŽYMIAUSI LIETUVIŲ LIAUDIES SCENINIO ŠOKIO KŪRĖJAI

Informaciją apie lietuvių liaudies kultūrą kaupia ir skleidžia LIETUVIŲ LIAUDIES KULTŪROS CENTRAS.

Dainų šventė yra vienas reikšmingiausių renginių lietuvių liaudies šokio ir muzikos srityje. Ji pradėta rengti nuo 1924 metų. Pirmoji šventė įvyko Kaune. Tuo metu ją sudarė tik chorų pasirodymai, taip vadinama dainų diena. Pirmoji šokių diena įvyko 1950 metais. Nuo tada Dainų šventę sudaro dainų diena ir šokių diena. Vėliaus prisidėjo ansamblių vakaras bei kiti renginiai. Nuo 1990 metų Dainų šventė rengiama periodiškai kas 4 metai. 2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką UNESCO pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, 2008 m. ši tradicija įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Dainų šventės šokių diena yra ypatinga tuo, kad pasirodymai vyksta stadione, kai vienu metu šoka tūkstančiai šokėjų. Todėl sceninį liaudies šokį reikia pritaikyti jau ne scenai, o daug didesniam plotui, kuriame telpa keliasdešimt kolektyvų.